- atvažiavinėti
- atvažiavinė́ti žr. atvažinėti 1: Atvažiavinė́j[o] čia tankiai ana Ad. \ važiavinėti; atvažiavinėti; išvažiavinėti; parvažiavinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
atvažiavinėti
Look at other dictionaries:
išvažiavinėti — žr. išvažinėti: 1. Kitus metus palikom [namus] išvažiavinėdami Str. Ir prie manę išvažiavinėjo sūnūs Ad. 2. Švnč In pavasarį, prieš Velykas, kap išvažiavinėjau, atejau ir priėmiau Str. važiavinėti; atvažiavinėti; išvažiavinėti; parvažiavinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
parvažiavinėti — žr. parvažinėti 1: Kad parvažiavinėt[ų] dažnai, tai būt[ų] ramu Str. važiavinėti; atvažiavinėti; išvažiavinėti; parvažiavinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
